LAKD21 metų sulaukusi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos  (LAKD), atsakinga už valstybės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą, naująjį sezoną pasitinka sklidina naujų darbų ir užmojų. Siūlome skaitytojams pažvelgti į kelininkų darbų panoramą, patiems įvertinti, koks sudėtingas ir atsakingas yra kasdienis nepastebimas triūsas sausumos transporto arterijose ir šalia jų.

Kad saugesnis būtų eismas

Kaip teigia LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas, saugus eismas – pagrindinis LAKD prioritetas, nekintantis jau daugiau kaip penkmetį. Per tą laiką gausesnių inžinerinių priemonių, švietėjiškos veiklos dėka pastebimai sumažėjo tiek žuvusiųjų, tiek avarijų valstybės reikšmės keliuose skaičius.
Tačiau nusiraminti, suprantama, per anksti. Todėl pernai šalyje buvo įrengta 15 žiedinių sankryžų. Trišalės arba keturšalės sankryžos rekonstrukcija į žiedinę itin sumažina tiek susidūrimų, tiek užvažiavi¬mų ant pėsčiųjų skaičių. 
Pirmoji moderni žiedinė sankryža Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengta 1998 metais. Dabar šalyje jų apie 40. Po rekonstrukcijos beveik visose šiose sankryžose įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėjo 100 procentų ar įvykdavo tik pavieniai eismo įvykiai.
Didelį efektą turi rikiuotėn stoję nauji pėsčiųjų ir dviračių takai. Juos įrengus, eismo įvykių skaičius su pėsčiaisiais ir dviratininkais sumažėja 60−70 proc., o papildomai pastačius tinklo tvorą nuo neleistino ir chaotiško pėsčiųjų judėjimo skersai kelią – 90 proc.
Įrengus apsauginius atitvarus, ne tik sumažėja eismo įvykių skaičius (nes atitvare įrengti atšvaitai leidžia pajusti kelio gabaritą ir išryškina posūkius tamsoje), bet ir labai sušvelnėja eismo įvykių pasekmės, nes nuvažiavęs nuo kelio automobilis nenulekia nuo šlaito ar neatsitrenkia į medį.
Prieš keletą metų valstybinės reikšmės kelių avaringuose ruožuose ir „juodosiose dėmėse“ įrengus modernias greičio mažinimo priemones (greitį mažinančius kalnelius, iškilias pėsčiųjų perėjas ir pan.), įskaitinių eismo įvykių sumažėjo dešimtis kartų. 
Saugaus eismo srityje išbandyti ir įgyvendinti ir Lietuvai nauji sprendimai: įrengtos iškreivintos kelio juostos, sumažinančios greitį gyvenviečių prieigose, šviesą atspindintys stulpeliai ženklintose sankryžų salelėse, įrengiamos momentinio greičio švieslentės.
Kiek leidžia finansinės galimybės, valstybinės reikšmės keliuose įrengiamas apšvietimas. Tai mažina eismo įvykių pavojų pėstiesiems ir dviratininkams. 
Pagrindinė eismo įvykių priežastis užmiesčio keliuose – viršytas maksimalus leistinas greitis. Tramdyti „kelių erelius“ padeda stacionarių greičio matuoklių tinklas, sudarytas iš 139 postų. Be jų keliuose budi ir policijos pareigūnai, kurių automobiliuose sumontuoti mobilūs greičio matuokliai.
LAKD aktyviai skleidžia informaciją apie saugų eismą. Visus metus per Lietuvos miestus ir kaimus keliavo saugos diržų ir automobilio virtimo imitavimo įrenginiai.
Išbandyti šiuos įtaisus gali parapijiečiai, susirinkę prie kaimo bažnyčios, miestuose vykstančių švenčių dalyviai ir netgi automobilių lenktynių žiūrovai. 
Kaip prisimena S. Skrinskas, neseniai Palangoje vykusių 1000 kilometrų lenktynių dienomis trasos prieigose žiūrovai galėjo pajusti, ką reiškia ignoruoti saugos diržus, arba kokios perkrovos ir jausmai patiriami virstant automobiliui. 
Tačiau bene daugiausia dėmesio buvo skiriama saugaus eismo klasei, arba elek¬tromobilių trasai vaikams. Čia buvo didelis vaikų antplūdis. Valandėlė, praleista šioje trasoje, imituojančioje realų eismą, tapo saugaus eismo pradžiamoksliu
Įvairios panašios akcijos buvo rengiamos ir baikerių sezono atidarymo metu, šonaslydžio lenktynėse ir pan. 
LAKD Saugaus eismo skyriaus darbuotojai ne kartą lankėsi mokyklose, darželiuose, kur pasakojo vaikams apie tai, kaip reikia elgtis gatvėje, dalino atšvaitus. 2011 metais šalyje buvo išdalyta 143 000 vnt. atšvaitų (juostinių, pakabinamų, atšvaitinių žaisliukų), 26 000 vnt. krepšių-rankinių, kuprinių su šviesą atspindinčiomis juostomis. 
Regionų kelininkai taip pat nuolat dirba saugaus eismo srityje. Jie rengia susitikimus mokyklose, bendrauja su vietine žiniasklaida, patys kuria vaizdo klipus. Štai VĮ „Šiaulių regiono keliai” Saugaus eismo skyriaus viršininkas Antanas Vaidonavičius netgi pats tapo vaizdo klipo saugaus eismo tema kūrėju ir aktoriumi.
2011 metų pavasarį Susisiekimo ministerija, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Policijos departamentas ir Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė susitarimą 2011–2015 metais tęsti projektą ,,Saugokime vieni kitus kelyje“. 
Pirmieji projekto renginiai vyko 2009 metais Kauno apskrityje, o 2010-aisiais jis jau pasklido po visas vyskupijas ir apėmė per 700 parapijų. Šiuo projektu siekiama nuosekliai keisti eismo dalyvių elgesį keliuose, ugdyti žmonių kultūrą, pilietiškumą, atsakomybę krikščioniškų vertybių pagrindu, kad didėjantis žmonių sąmoningumas padėtų mažinti žūčių ir sužalojimų eismo įvykiuose skaičių. 
Pasak S. Skrinsko, projektas svarbus tuo, kad, vykdant jį pamažu keičiasi visuomenės nuostatos, žmonės pradeda jausti didesnę asmeninę atsakomybę dėl savo elgesio kelyje.
LAKD kartu su valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiomis regionų valstybės įmonėmis ir asociacija „Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga“ 2011 metais tęsė tradiciniu tapusį konkursą „Eismo saugumas bendruomenėse“. Pagrindinis konkurso tikslas – bendruomenių narių švietimas saugaus eismo srityje. 
Į kvietimą dalyvauti konkurse (pateikti projektus ir juos įgyvendinti) atsiliepė 58 įvairios visuomeninės organizacijos (iš viso jos vienija 220 bendruomenių). 
Bendruomenių pateikti ir įgyvendinti projektai parodė, kad spręsdamos aktualias saugaus eismo problemas dauguma jų nestokojo įdomių idėjų ir buvo kūrybingos. 
Kelių direkcija aprūpino konkurse dalyvavusias bendruomenes įvairiomis saugaus eismo priemonėmis: atšvaitais, liemenėmis, spaudiniais saugaus eismo temomis ir pan. Konkurso nugalėtoja antrąsyk iš eilės tapo Šeduvos bendruomenė.

Kelius skinasi modernios naujovės

Kasmet LAKD iniciatyva diegiamos įvairios naujovės, leidžiančios, anot S. Skrinsko,  pigiau tiesti kelius, geriau juos prižiūrėti, daryti juos vis saugesnius. Štai tik keletas faktų. 
Pradedamos kloti lengvo tipo asfalto dangos. Jos naudojamos keliams, kur yra nedidelis eismo intensyvumas. Tokios dangos yra daug pigesnės. 
Įrengtas eismo informacijos centras, taigi vairuotojai gauna išsamią informaciją apie šalies keliuose esančią padėtį – oro sąlygas, remonto darbus. Ilgainiui daugelyje šalyje parduodamų telefonų bus įdiegta programa, leidžianti matyti padėtį keliuose.
2012 metų žiemą keliuose pradėti naudoti slidumo matavimo įrenginiai. Automobilio gale įrengtas prietaisas tiria kelią ir perduoda informaciją apie kelio dangą tiesiai į eismo informacijos centrą ir regiono kelininkams. Remiantis gauta informacija barstomi keliai – slidesnėms vietoms tenka daugiau druskos, o ten, kur sukibimas didesnis, druskos sutaupoma. Įsigyti 7 tokie įrenginiai, leisiantys sutaupyti daug druskos. 
Atnaujinama teisinė norminė bazė pagal naujausius ES reikalavimus. Šioje srityje lenkiame net ir Vokietiją. 
Įdiegta daugybė pažangių sprendimų eismo saugumo srityje: daugelyje gyvenviečių įrengti „miesto vartai”, saugumo salelės su plastikiniais stulpeliais, momentiniai greičio radarai, pėsčiųjų takai, žiedinės sankryžos. Nuo 2008 metų žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo apie 3 kartus. 
S. Skrinskas pabrėžia, kad asmeninį pavyzdį rodo patys Kelių direkcijos darbuotojai, kurie, taupydami lėšas ir palaikydami ekologiško transporto idėjas, po miestą ėmė važinėti dviračiais.
Kelių ruožų apšvietimui pradėta naudoti vėjo ir saulės energija. Planuojama šalia Radviliško statyti vėjo jėgainę, kurios pagaminamos energijos pakaks apšviesti kelio ruožui nuo Radviliškio iki Šiaulių. 
Prie Radviliškio įrengta turbinos tipo žiedinė sankryža. Tai saugiausia ir pralaidžiausia sankryža. Europoje tokio tipo statiniai tik pradedami įrenginėti. 
Šalia Vilniaus įrengtas eksperimentinis asfalto kelias. Jame yra pakloti 22 skirtingų tipų dangų ruožai. Šiuo keliu nuolat važinėja sunkiasvoriai sunkvežimiai, o mokslininkai tiria minėtų dangų atsparumą. Tikimės ateityje Lietuvos keliams parinkti optimalią dangą pagal tvirtumą ir kainą. 
Rengiama studija apie medžiagas, skirtas kelių priežiūrai žiemą. Ieškoma pigiausių ir efektyviausių, gamtai nekenksmingų priemonių. 
Taip pat rengiama studija apie įvairių tipų kelių apšvietimą.
Sykiu su Vokietijos mokslininkais dirbama siekiant pritaikyti nanotechnolgijas keliams. Manoma, kad keliai, laistomi specialiu skysčiu, gali mažiau dulkėti, nuo jų nuriedės lietaus lašeliai, ir keliai taps ne tokie slidūs lyjant lietui. 
Planuojama šalyje įrengti transporto kontrolės sistemą, kuri galės sverti važiuojančius sunkvežimius ir esant didesniam svoriui automatiškai išrašyti baudas pažeidėjams. 
Taip pat ši sistema skenuos pravažiuojančių lengvųjų automobilių duomenis ir „matys“, kurie automobiliai važiuoja be galiojančio privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ar techninės apžiūros. 
Planuojama 2012 metų pabaigoje paskelbti konkursą šiai sistemai įrengti. 2013 metais ketinama įrengti 14 vietų su šios sistemos kontrolės punktais, o iki 2020 metų šalyje įrengti 60 tokių vietų. Tai analogų visoje Europoje neturintis projektas
2011 metų rudenį buvo pristatytas naujas vairuotojams skirtas interneto portalas eismoinfo.lt, kuriame galima rasti išsamią informaciją apie šalies kelių būklę. 
Anot S. Skrinsko, Tai buvo ilgametė svajonė – iš vieno valdymo centro matyti visus šalies kelius, apie eismo sąlygas žinoti ir dieną, ir naktį.  
Ši svajonė tapo realybe. Naujai įrengtame eismo informacijos centre Vilniuje, ekranuose, galima išvysti, kaip keliai atrodo Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Zarasų ir kituose regionuose. Tai leidžia padaryti keliuose įrengtos apie 100 vaizdo kamerų ir stotelių. Vaizdo informacija, oro ir kelio temperatūra dabar matoma minėtame centre.
Didžioji dalis informacijos tapo prieinama ir kiekvienam vairuotojui. Taigi dabar prieš kelionę apsilankęs tinklalapyje www.eismoinfo.lt gali sužinoti, kur kelyje vyksta kelių taisymo darbai, kokia oro temperatūra, oro sąlygos, vėjo greitis kitoje Lietuvos dalyje, kokios eismo sąlygos. Informacija pravers ne tik vairuotojams, bet ir sportininkams – dviratininkams, buriuotojams. 
Šį tinklalapį jau galima rasti ne tik kompiuteryje – m.eismoinfo.lt yra telefonui skirta versija.

Kelių priežiūrai dėmesio nestokojama

Kelių priežiūra – tai nepertraukiami kelio elementų priežiūros darbai, užtikrinan¬tys nenutrūkstamą ir saugų eismą ir vasarą, ir žiemą. Vasarą daugiausia dėmesio skiriama valstybinės reikšmės automobilių kelių asfaltbetonio dangoms taisyti, žvyrkeliams ir kelkraščiams tvarkyti, keliams ženklinti. Kelių tarnybos prižiūri kelių infrastruktūros objektus (pėsčiųjų ir dviračių takus, apsauginius atitvarus, poilsio ir automobilių aikšteles, autopaviljonus, autobusų sustojimo aikšteles su peronais, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos sistemas). 
Žiemą pagrindinis dėmesys yra skiriamas eismo nenutrūkstamumui užtikrinti, kelių valymui ir slidumui juose šalinti.
Šiais metais kelininkai ketina įgyvendinti svarbią reformą. Planuojama, kad iš 11-os valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių, kuriose dirba 2,9 tūkst. žmonių, po pertvarkos liks 6. Per metus tai padės sutaupyti apie 8 mln. litų, o dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo – dar apie 3,8 mln. litų. 
Kiekvienais metais atnaujinama keliuose dirbanti technika. Šiuo metu LAKD pavaldžiose įmonėse dirba tokios mašinos ir įrengimai: 
a) savivartės ir druskos barstytuvai – 325 
b) asfalto frezavimo įrengimai – 26 
c) mini krautuvai – 26 
d) autogreideriai – 217 
e) buldozeriai / vikšriniai traktoriai – 80 
f ) ratiniai traktoriai – 296 
g) ekskavatoriniai / ratiniai krautuvai – 160.
Gerai išvystyta valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra leidžia krovinių gabenimo transporto kompanijoms įgyvendinti didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių nedalomų krovinių pervežimo projektus. 
Šalies keliais vežama statybinė technika, gamyklų technologinių įrenginių moduliai (generatoriai, transformatoriai, talpyklos ir kt.), vėjo jėgainės ir t. t.
Leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, suderinusi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. 
Direkcija, siekdama palengvinti ir paspartinti leidimų išdavimo procedūras ir suderinusi su inspekcija, tikrina ir parenka tik ypač sunkių ir didžiagabaričių transporto priemonių važiavimo maršrutus, kurių paraiškos sudaro 30% visų į inspekciją patenkančių tokių transporto priemonių važiavimo maršrutų paraiškų.

Investicijų poreikis ir jų nauda

Toliau įgyvendinant 2007–2013 m. planavimo periodo ES bendrai finansuojamus projektus, 2012 m. planuojama tęsti senus ir pradėti vykdyti naujus investicinius projektus. 
Planuojama 2012 m. panaudoti 270 mln. litų ES paramos. Svarbesni projektai: 
- „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Kelio rekonstravimas ir eismo saugos gerinimas” (projekto pradžia);
- „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Estakados Kaunas–Palanga, Palanga–Kaunas kryptimi statyba Jakų sankryžoje” (projekto baigimas); 
- „Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas” (projekto tęsimas); 
- „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimas” (projekto vykdymas); 
- „Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys– Šiauliai–Palanga) plėtra. Kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija (II etapas), Kairių aplinkkelis” (projekto baigimas); 
- „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas” (projekto pradžia); 
- „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Lyda) rekonstrukcija” (projekto pradžia); 
- „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimas.” 
Užbaigus visas viešųjų pirkimų procedūras, tikimasi 2012 m. pradėti Palangos aplinkkelio tiesimo darbus. Tai bus pirmasis kelių ruožas, tiesiamas ir prižiūrimas viešos-privačios partnerystės pagrindu

Kaip panaudojamos lėšos

LAKD kasmet stengiasi dirbti kuo efektyviau. Lėšos taupomos iš vidinių resursų, vis daugiau investuojama į šaliai reikalingus kelius, tiltus, pėsčiųjų ir dviračių takus. 
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2012 metų sąmatos projekte numatytos lėšos (915 868,2 tūkst. litų) bus naudojamos keliams tiesti, modernizuoti, taisyti (remontuoti).
20 procentų programos lėšų numatoma panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, 75 procentai – valstybinės reikšmės keliams tobulinti. 
5 procentų programos finansavimo lėšų rezervas bus naudojamas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. 
Šiuo metu papildomai valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijai numatyta 189 405 tūkst. Lt ES paramos lėšų. 
Iš viso 2012 m. pradžioje kelių sektoriui planuojama skirti 1 105 273,2 tūkst. Lt, kur ES paramos lėšos sudarys 17,1 procento.

Tarptautinė veikla – patirties šaltinis

Lietuvos kelininkų tikslai ir uždaviniai tarptautinėse organizacijose yra neatskiriami nuo bendrų užsienio politikos ir ilgalaikės valstybės raidos strategijos uždavinių: puoselėti bendradarbiavimą regione ir užsienyje, tapti efektyviu Europos Sąjungos nariu, stiprinti Lietuvos autoritetą pasaulyje, skleisti tolerancijos ir dialogo vertybes. 
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dalyvauja šių tarptautinių kelininkų organizacijų veikloje: 
• PIARC (Pasaulinė kelininkų asociacija) nuo 1994 metų. 
• CEDR (Europos kelių direktorių konferencija) nuo 2004 metų. 
• BRA (Baltijos šalių kelininkų asociacija) nuo 1932 metų, atnaujinta nuo 1989 metų. 
• TEM (Transeuropinis šiaurės–pietų magistralės projektas) nuo 1994 metų. 
PIARC – Pasaulinė kelininkų asociacija, vienijanti valstybines kelininkų organizacijas 129 valstybėse. Tai – nepolitinė ir ne pelno siekianti asociacija, kuriai 1970 metais buvo suteiktas konsultacinis statusas prie Jungtinių Tautų Ekono¬minės ir socialinė tarybos. 
PIARC – pasaulinis lyderis technologijų pasikeitime kelių statyboje ir priežiūroje, taip pat perteikia geriausią praktiką. 
PIARC suteikia galimybę savo nariams analizuoti ir diskutuoti daugeliu klausimų, liečiančių kelių transportą tarptautiniuose forumuose, surasti ir vystyti geriausius praktinius sprendimus, gauti priėjimą prie tarptautinės kelininkų informacijos. 
PIARC veikla suskirstyta į 4 metų ciklus, veikia strateginio planavimo, finansų, tarptautinių ryšių, technologijų pasikeitimo komitetai, nagrinėjamos tokios strateginės temos, kaip eismo saugumas, kelių infrastruktūros kokybė, kelių transporto sistemos vystymas. Kelių inžinieriai iš viso pasaulio aktyviai dalyvauja komitetų veikloje, rengia seminarus, publikuoja straipsnius. Ciklo pabaigoje tradiciškai rengiamas pasaulinis kongresas, kurio metu komitetai, komisijos atsiskaito už nuveiktą ketverių metų darbą. 
LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas yra PIARC tarybos narys. Nuo 2011 metų direktorius jis išrinktas į PIARC vykdomąjį komitetą. 
2012–2015 metų cikle, taupant lėšas, į techninius komitetus vietoj keturių deleguojami du žmonės: Kelių skyriaus vedėjas Zigmantas Perveneckas dirbs Kelių dangų komitete, o direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis – Kelių transporto sistemų ekonomikos ir socialinio vystymo komitete. 
CEDR – Conference of European Directors of Roads – Europos kelių direktorių konferencija. Tai Europos Sąjungos šalių narių kelininkų administracijų vadovų asociacija, veikla vykdoma per Vadovų ir Vykdantįjį komitetus. CEDR glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, padeda formuoti Europos transporto politiką. Šiai asociacijai 2012 metais pirmininkauja Lietuva. Vadovų komitete CEDR pirmininkauja direktorius Skirmantas Skrinskas, Vykdančiajame komitete – direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas. Šiais metais CEDR pagrindinės aktualijos – strateginių tyrimų planas 2013 metams ir transporto tyrimų konferencija Atėnuose. 
3. BRA – Baltic Road Association – Baltijos šalių kelininkų asociacija, vienijanti trijų Baltijos šalių kelininkų organizacijas. Pirmasis susitikimas įvyko 1932 m. Tai pagrindinė bendra kelininkų organizacija Baltijos šalyse. 
Intensyvus regioninis bendradarbiavimas, jo skatinimas, dalijimasis patyrimu yra išskirtinis Lietuvos kelininkų prioritetas. 
BRA konferencijos rengiamos kas ketverius metus. Jos yra atviros viso pasaulio kelininkams ir sulaukia ypač daug dėmesio iš Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos šalių specialistų. Konferencija yra tarsi ketverių šalies vadovavimo metų darbo vainikavimas. 2013 metų rugpjūtį Vilniuje vyks XXVIII tarptautinė Baltijos šalių kelininkų konferencija „Keliai visuomenei“, taip pat baigsis Lietuvos pirmininkavimo BRA laikas – jį perims Estija. 
Dalyvavimą Baltijos šalių kelininkų asociacijos veikloje sunku pervertinti. To negalima nei pasverti gramais, nei pamatuoti metrais. Svarbiausia yra bendravimas su kolegomis iš kitų šalių, keitimasis informacija, bendrų tikslų įgyvendinimas. Ne veltui Baltijos šalių kelininkų asociacija kitoms šalims rodoma kaip bendradarbiavimo pavyzdys. Pavyzdžiui, IRF ir Pasaulio banko prašymu, buvo skaitomi pranešimai apie asociacijos veiklą Bulgarijoje ir Serbijoje, o PIARC visam pasauliui parodė ypač sėkmingą Baltijos ir Šiaurės šalių kelininkų asociacijų bendradarbiavimą. 
Būtent BRA atsirado „Via Baltica“ projekto idėja.

Atnaujinta (Trečiadienis, 25 Balandis 2012 17:00)

 

Komentarai  

 
0 #20 osoffua 2019-05-11 22:50
http://mewkid.net/buy-amoxicillin/ - Buy Amoxicillin Amoxicillin Online tup.rixu.europosritmu.lt.odb.zi http://mewkid.net/buy-amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #19 apivimake 2019-03-20 06:06
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxil Buy Amoxicillin http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #18 ecazemiure 2019-03-20 05:55
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxil Buy Generic Amoxicillin http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #17 eqiwevu 2019-03-20 00:42
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin Amoxicillin 500 Mg http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #16 ixociexe 2019-03-20 00:30
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin Online Buy Amoxicillin http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #15 uaxizop 2019-02-24 18:30
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin Online Amoxicillin http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #14 oyiwetaiva 2019-02-24 18:15
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin 500mg Amoxicillin Online http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Cituoti
 
 
0 #13 BestMaryjo 2018-11-21 16:44
I have noticed you don't monetize your website, don't waste your traffic, you can earn additional cash every month.

You can use the best adsense alternative for any type of website (they approve
all websites), for more details simply search in gooogle: boorfe's tips monetize
your website
Cituoti
 
 
0 #12 BestGabriel 2018-11-14 02:13
I have noticed you don't monetize your page, don't waste your traffic, you can earn additional cash every month.

You can use the best adsense alternative for any
type of website (they approve all websites), for more details simply search in gooogle: boorfe's tips monetize your
website
Cituoti
 
 
0 #11 BestKristi 2018-10-25 07:03
I have noticed you don't monetize your website, don't waste your traffic, you can earn additional cash every month.
You can use the best adsense alternative for any type of website (they approve all
websites), for more details simply search in gooogle: boorfe's tips monetize your
website
Cituoti
 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas