Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujanti Danija šią poziciją užima jau septintąjį kartą nuo prisijungimo prie ES 1973 metais. Ši Skandinavijos šalis yra viena iš nedaugelio kairiosios pakraipos vyriausybių valdoma Europos valstybė. Danija, kurioje gyvena maždaug 5,6 mln. gyventojų, turi rimtai užsiimti euro zonos krizės klausimu, nors pati šalis euro zonai nepriklauso.

Fiskalinė drausmė ir stabili ekonomika

Danijos pirmininkavimas ES Tarybai prasidėjo sudėtingu laikotarpiu. Pirmąjį 2012 m. pusmetį pirmininkaujanti šalis drauge su kitomis valstybėmis narėmis ir ES institucijomis siekia, kad ES būtų įveikta ekonominė krizė ir atkurtas ekonomikos augimas. Keturios Danijos vyriausybės prioritetinės sritys – ekonomika, augimas, aplinka ir saugumas.
Danijai pradėjus pirmininkavimą ES Tarybai, danų premjerė Helle Thorning-Schmidt pabrėžė, jog Kopenhaga trokšta būti "tiltu tarp 17-os ir 27" ir užtikrinti, kad nedidėtų atotrūkis tarp euro zonos ir euro neįsivedusių šalių.
Pasak Danijos pareigūnų, pagrindinė Danijos misija per šešis vadovavimo ES mėnesius yra "suvienyti euro zonoje esančias šalis su tomis, kurios yra už jos ribų". Be to, kad Danija turi spręsti euro zonos krizės klausimą, jai taip pat reikės tarpininkauti sprendžiant nesutarimus būsimose diskusijose dėl ES 2014-2020 metų biudžeto.
ES Tarybai pirmininkaujanti Danija įgyvendina praėjusių metų gruodį priimtus Europos Vadovų Tarybos sprendimus sugriežtinti fiskalinę drausmę ir stabilizuoti ekonomiką.
Be to, ji prižiūri ekonomikos valdymo priemonių įgyvendinimą ir pirmąjį pusmetinį nacionalinių biudžetų vertinimą. Kad būtų išvengta naujų krizių, į darbotvarkę įtrauktas ir reformų, kuriomis siekiama sugriežtinti finansų sektoriaus reguliavimą, spartinimo klausimas.
Turėtų būti padaryta didelė pažanga svarstant 2014–2020 m. ES biudžetą. Diskusijos dėl jo turėtų būti baigtos iki 2012 m. pabaigos.

Prognozės nedžiugina

Savo inauguraciniame kreipimesi į Folketingą (Danijos parlamentą) spalio 4 d. H. Torning-Šmit sakė: „Danijos pirmininkavimo ES svarbiausia užduotis bus užtikrinti, kad Europoje imtumės bendrų veiksmų ekonominei krizei įveikti. Privalome stiprinti pagrindą patikimam augimui ir užimtumui“.
Nors sušaukti trys Europos Tarybos viršūnių susitikimai, skirti euro zonos valstybių skolos krizei, ekonominė padėtis negerėja. Beveik neabejojama, kad Europos ekonominė padėtis gerokai blogės ir 2012 m. Europos centrinio banko prezidentas Mario Dragis (Mario Draghi) pakartotinai perspėjo apie „didelę tikimybę“ ir „esminius nuosmukio pavojus“ netolimoje ateityje.
Panašias neigiamas prognozes pateikė daugelis analitikų. Deutsche Bank ekonomistai mano, kad euro zonos ekonomika 2012 m. susitrauks 0,5%. Kiti analitikai sukaupė duomenų, leidžiančių teigti, kad euro zona pradėjo trauktis 2011 m. paskutinį ketvirtį. Tai turėtų kelti papildomos įtampos vyriausybėms, nes ekonomika traukiasi, o dėl to mažėja pajamos iš mokesčių.
Tačiau Danijos vaidmenį rengiant pradinį atsaką į euro zonos krizę varžo šalies teritorijos mažumas, jos nepriklausymas euro zonai ir didėjantis Europos Tarybos pirmininko Hermano van Rompėjaus (Herman Van Rompuy) vaidmuo.
Danijos Europos reikalų ministras N. Vamenas keletą dienų prieš šaliai perimant rotacijos būdu pirmininkavimą iš Lenkijos sakė: „Tikimės, kad Europos Tarybos pirmininkas atliks vadovaujantį vaidmenį rengiant naująją sutartį“.
Danija atsisakė bendrosios valiutos po to, kai rinkėjai ją atmetė 2000 m. referendume 53,2 proc. persvara prieš 46,8 proc..  Pasipriešinimas bendrajai valiutai šalyje dramatiškai didėja paskutiniais mėnesiais.
Pranešama, kad šalis yra susiskaldžiusi dėl siūlomos „fiskalinės sutarties“, o vyriausybė pareiškė nežadanti rengti referendumo dėl stojimo į euro zoną netolimoje ateityje.

Dairosi naujų rinkų

Kitas svarbus pirmininkaujančios Danijos uždavinys – skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Daug dėmesio skiriama bendrajai rinkai, šiemet mininčiai savo 20-metį. Kad įmonės ir Europos gyventojai galėtų naudotis visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, dar reikės reformų. Danija įsipareigojo imti vykdyti dvylika pagrindinių Europos Komisijos Bendrosios rinkos akte nustatytų veiksmų.
Be to, ji norėtų suteikti ES įmonėms naujų galimybių patekti į ES nepriklausančių šalių rinkas. Tai pasiekti padėtų, be kita ko, laisvosios prekybos susitarimai su Japonija, Indija, Kanada ir Tunisu.
Aplinkosauga – Danijos pasididžiavimas
ES Tarybai pirmininkaujanti Danija tvarų ekologišką augimą laiko vienu iš svarbiausių savo programos klausimų ir ketina pasirūpinti, kad Europos Sąjunga ir toliau būtų aplinkos, energetikos ir klimato sričių lyderė pasaulyje.
Kitos sritys, kuriose Danija ketina siekti pažangos: energijos vartojimo efektyvumo direktyvos pasiūlymas, energetikos veiksmų planas (2050 m.) ir septintoji aplinkos srities veiksmų programa.
Danijos ambasadorius prie ES Jepe Tranholmas-Mikelsenas (Jeppe Tranholm-Mikkelsen) pareiškė, kad aplinkai draugiškas augimas turėtų būti svarbiausias pirmininkavimo prioritetas, jei ne euro zonos krizė. Tačiau danai vis tiek stipriai akcentuoja pažangą šioje srityje.
Danijos valdžios vyrai didžiuojasi šalies gamtosaugos pasiekimais, pirmiausia atsinaujinančios energijos srityje. 2010 m. 33,1 proc. Danijos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių šaltinių, beveik du trečdalius jų sudarė vėjo energija.
Tai stipriai skiriasi nuo prieš tai pirmininkavusios Lenkijos. Pastaroji smarkiai priklauso nuo anglių, plečia skalūninių dujų paieškas, todėl pirmininkavimo metu susidūrė su prieštaravimais dėl paramos iškastiniam kurui. Šiuos ryškius skirtumus kai kurie analitikai kritikuoja kaip nenuoseklumą per šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpį.

Saugesnė Europa

Atsižvelgdama į pastarojo meto įvykius Šiaurės Afrikoje ir daugybės imigrantų atvykimą prie Europos Sąjungos sienų, pirmininkaujanti Danija nori gerinti ES išorės sienų valdymą. Be kita ko, ji norėtų baigti rengti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir sutvirtinti laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje sistemą. Danija įsipareigojo tęsti stojimo derybas su Islandija ir Turkija, pradėti su Juodkalnija ir baigti derybas dėl Serbijos kandidatūros.
Užtikrinti atsakingą Europos ekonomiką, kad Europa galėtų įveikti krizes ir jos ekonomika būtų sugrąžinta į įprastas vėžes, – taip Danijos prioritetus įvardijo Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt, duodama interviu Europos Sąjungos Tarybos žurnalistams.
Anot Danijos Vyriausybės vadovės, pirmininkaujančios Danijos pagrindiniai prioritetai yra keturi.
„Pirma, mums reikia atsakingesnės Europos. Privalome užtikrinti atsakingą Europos ekonomiką, kad Europa galėtų įveikti krizes ir jos ekonomika būtų sugrąžinta į įprastas vėžes. Ekonomikos taisyklės privalo būti veiksmingai įgyvendinamos, kad galėtume atkurti pasitikėjimą Europos šalių ekonomika finansų rinkose. Antra, mums reikia dinamiškesnės Europos. Turime atkurti Europos ekonomikos augimą. Jeigu norime sukurti daugiau darbo vietų Europoje, konsolidavimo kaip atskiros priemonės nepakaks. Šis prioritetas taip pat yra susijęs su trečiuoju mūsų prioritetu: ekologiška Europa. Įgyvendindami naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse, galime užtikrinti ekologiškai tvarų ekonomikos augimą Europoje. Galiausiai, mums reikia saugios Europos. Globalizuotame pasaulyje saugumą ir laisvę savo piliečiams turime užtikrinti bendromis Europos šalių pastangomis“, - žiniasklaidai kalbėjo H.Thorning-Schmidt.

Užduotis pirmajai Danijos premjerei

Dabartinis ilgai trunkančios krizės klimatas ryškiai skiriasi nuo paskutinio Danijos pirmininkavimo ES 2002 m., kai Europa buvo kupina optimizmo dėl nesenai išleisto euro ir pasirengimo didžiausiai iki to laiko plėtros bangai.
Keliamos užduotys yra nemenki iššūkiai Helei Torning-Šmit (Helle Thorning-Schmidt), tapusiai pirmąja Danijos moterimi premjere po to, kai praėjusių metų spalį jos vadovaujamas „Raudonasis aljansas“ nedideliu balsų skirtumu įveikė valdančiąją centro dešinės vyriausybę. H. Torning-Šmit vadovauja keturių partijų koalicijai, turinčiai 89 vietas prieš 86 opozicijos vietas 179 narių parlamente. Nors H. Torning-Šmit ryšiai su Europa glaudūs, panašu, kad jos pirmininkavimo darbotvarkę temdys finansinė krizė. Danija, nesanti euro zonos narė, pažymi, kad nesieks dominuojamojo vaidmens rengiant atsaką į šalių skolos krizę, o ypač rengiant naujos sutarties, sugriežtinsiančios fiskalinę discipliną, projektą.
Vis dėlto danai tikisi, kad jiems pavyks išjudinti kitus jiems svarbius klausimus. Tarp jų – ES aplinkos standartų stiprinimas ir derybų dėl 2014–2020 m. Europos biudžeto pažanga.
Europos reikalai yra reikšmingi Danijos naujosios premjerės politinėje karjeroje. H.Torning-Šmit yra pirmoji Europos kolegijos absolventė, tapusi vyriausybės vadove. Jos kaip europarlamentarės patirtis nuo 1999 m. iki 2004 m. taip pat verta dėmesio.

Derybos dėl biudžeto

Toliau vykstančios derybos dėl ES 2014–2020 m. biudžeto (“daugiametės finansinės struktūros“ arba, kalbant ES žargonu, MFF) taip pat turėtų būti svarbus klausimas pirmininkavimo darbotvarkėje.
Kalbėdamas apie pagrindinį Europos politikos siekį J. Tranholmas-Mikelsenas pareiškė, kad, priešingai nei ankstesni Kopenhagos lūkesčiai, greičiausiai nepavyks pasiekti derybų pabaigos pirmininkavimo metu.
„Tapo akivaizdu, jų nepavyks baigti birželio mėnesį, visi mums tai teigia“, kalbėjo pasiuntinys.
Derybos greičiausiai bus baigtos Kipro pirmininkavimo metu, antroje 2012 m. pusėje. Danai tikisi pasiekti esminį, jei ne baigiamąjį susitarimą dėl biudžeto krypties iki pirmininkavimo baigiamojo Tarybos viršūnių susitikimo birželio 28–29 d.

Parengta pagal interneto žiniasklaidą

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 26 Balandis 2012 10:23)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas