Algirdas Butkevičius

Lietuva ir dar 24 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai pasirašė naują Europos fiskalinės drausmės sutartį.  Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui, ar  Lietuvai reikėjo prie jos prisijungti? Kaip šią sutartį vertina LSDP pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius? Sutartį pasirašiusios šalys įsipareigoja turėti subalansuotus arba „perviršinius“ biudžetus, o sutartį pažeidusioms šalims būtų taikomos sankcijos. Ar tai reiškia, kad 3 proc. biudžeto deficito nebus galimi?
Jie bus galimi. Be paprasto biudžeto deficito yra dar struktūrinis deficitas, kuris skaičiuojamas pagal šiek tiek kitą formulę. Šitoje sutartyje yra įtvirtintos beveik tos pačios nuostatos, kurios buvo ir yra Mastrichto sutartyje. T. y. pusė procento struktūrinio deficito, trys procentai „eilinio“ deficito, valstybės skola negali būti viršyta 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tie pagrindiniai reikalavimai buvo, čia nieko nauja nėra. Jeigu jų nevykdysime, įsiteisės baudų mechanizmas, kiekviena sutartį pasirašiusi valstybė privalės mokėti procentą nuo savo BVP į bendrą ES katilą. Ir nuo šiol visa tai bus labai griežtai kontroliuojama.

Kokio dydžio baudos galėtų būti skiriamos Lietuvai, jeigu nevykdysime reikalavimų?
Anksti apie tai kalbėti, pirmiausia, kalbame apie patį principą. Manau, kad Lietuvai baudos negresia, labiau baimintis turėtų kitos valstybės. Ir baudos tikrai nebus tokio dydžio, kad sužlugdytų mūsų finansų sistemą. Tai daugiau drausminimo priemonė. Skaičiuojama, kad pati didžiausia bauda gali siekti 0,2 proc. BVP.
Aš šis naujas Lietuvos įsipareigojimas  reiškia, kad mūsų šalis savo biudžetą turės derinti su ES?
Nieko naujo. Tą darome nuo pat įstojimo laikų. Kiekviena valstybė pristato savo Konvergencijos programą, kiekvienas Finansų ministras kiekvienais metais ją veža, o ją peržiūri centriniai bankai. Skirtumas toks, kad priežiūra nuo šiol bus labai preciziška. Kiekvienos valstybės veiksmai bus prižiūrimi žymiai griežčiau.

Kodėl Ūkio ministerijos atstovai baiminasi? Ar derinant veiksmus su Briuseliu, gali būti apriboti mūsų ekonominės politikos sprendimai?
Todėl, kad vieną iš dokumentų, vadinamąjį ekonominės valdysenos dokumentą turėsime teikti  kartu su visu paketu dokumentų. Teks savo ekonominius veiksmus derinti su tam tikromis Briuselio institucijomis, kad ateityje nebūtume konkurentai visose srityse. Dabar labai dažnai mūsų ministrai ar Premjeras važiuoja į Briuselį tam, kad atsivežtų pinigų. Taip nebus.
Tai nuo šiol ES valdžia kontroliuos mūsų nacionalinius biudžetus, bet ir seks kiekvienos šalies ūkio vystymąsi?
Tokia „centrinė“ valdžia egzistuoja ir šiandien, tai Europos Komisijos institucijos. Daug jų jau yra įkurta, tačiau, galbūt, dar nebuvo pakankamos tų institucijų atsakomybės už pateiktus skaičius, prognozes, pasiūlymus. Esu tikras, kad ateityje tų institucijų atsakomybė bus padidinta. Ir reikalavimai šioms tarnyboms bus kur kas didesni, tad ateityje tokių dalykų, kaip komercinių bankų krizė, finansinių rinkų problemos neturėtų būti.

Lietuvos pagrindinės bėdos - didžiulis biurokratinis aparatas, kuris deja neužtikrina tvarkos – nėra svetimas ir Briuseliui?
Kalbant apie praeitį, tenka konstatuoti, kad atsakomybės trūko ne tik Lietuvoje. Iš praeities klaidų mokosi visos valstybės. Ir Europos Sąjunga, ir Vokietija yra priėmusi tam tikrų sprendimų, kuriuos teko pakeisti. Yra apie ką susimąstyti ir Prancūzijos, ir Lietuvos ar kitų  valstybių politikams. O Didžioji Britanija dar turi laiko apsigalvoti, tad tikiuosi, jog irgi prisijungs prie šios sutarties.

Kaip vertinate kalbas, neva, anksčiau mums sprendimus diktavo Maskva, o dabar -Briuselis. Turime viską derinti, daryti tik tai, ko iš mūsų reikalauja.... Ar mes neprarandame savo nepriklausomybės?
Lietuvos žmonėms ir politikams turėtų būti aišku, kad tas kelias, kuriuo dabar mes mėginame eiti, neturi didelio pasirinkimo. Prieš keliasdešimt metų iš tiesų buvome vienoje sąjungoje, todėl euroskeptikai ir klausia, kodėl renkamės kitą.  Esame nedidelė valstybė, todėl turime pasirinkti vieną kelią. Ar vėl grįžtame atgal, ar sukame į Vakarus? Aš manau, kad didelio pasirinkimo neturime. Mes keliaujame su labiau išsivysčiusiomis demokratinėmis valstybėmis. Tai mums padėjo ir tikrai dar padės. Mūsų jaunimas šiandien turi visiškai kitas galimybes, negu mes kažkada turėjome. Manau, čia didelių diskusijų tikrai neturėtų būti. Mūsų tik trys milijonai, argi galime įsivaizduoti, kad galime daryti labai didelę įtaką pasauliniams procesams? Žinoma, mums labai svarbus ir konstruktyvus bendradarbiavimas su Rytais. Neabejoju, kad mūsų užsienio politika Rytų kaimynių atžvilgiu gerokai skirsis nei dabartinės valdančiosios daugumos.

Jūsų manymu, naujoji ES finansinė sutartis Lietuvai tikrai bus naudinga?
Negaliu tiesiai šviesiai pasakyti, kad ši sutartis bus visapusiškai naudinga. Kur kas geriau būti nepriklausomiems, kad niekas mums nieko nereguliuotų, kad mes patys sugebėtumėme save išlaikyti, bet būkime realistais. Mūsų patirtis ir šiandieninė situacija rodo, kad nėra tokių galimybių. Todėl ir turime ieškoti iš visų blogiausių variantų paties geriausio. Visko gauti mums nepavyks, reikia kažką duoti ir patiems. Ir čia visiškai netinka aritmetinis skaičiavimas, kad gausime tik tiek, kiek davėme. Gal gausime žymiai daugiau. Tikiuosi, kad ši sutartis tikrai bus naudinga, žymiai aiškiau bus dėl mūsų valstybės perspektyvos, dėl atskirų institucijų veiklos, jų atsakomybės. Tikiuosi, kad ateityje bus daugiau tvarkos ir aiškumo, o žmonėms tai turėtų patikti.

Ačiū už pokalbį.
Auksė Kontrimienė

Atnaujinta (Trečiadienis, 24 Spalis 2012 11:09)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas