Šiuolaikinių technologijų invazija jau baigia išplisti visose veiklos srityse, pradedant ekonomika ir baigiant kultūra bei laisvalaikiu. Naujų idėjų patrauklumui stiprinti ieško ir Lietuvos muziejai, kurie kasmet sulaukia maždaug trečdalio lankytojų iš užsienio. „Europos ritmu“ domėjosi, kiek Lietuvos muziejai yra patrauklūs lankytojams iš ES ir padeda „eksportuoti“ Lietuvos kultūrą į Europos šalis, bei ar jie gali konkuruoti su vakariečių teikiamomis paslaugomis.

Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmaiLietuvos Respublikos Seimas 2012-uosius metus paskelbė Muziejų metais. Kultūros ministerija patvirtino Muziejų metų programą, skirtą stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, tarptautinius ryšius, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje. Pasak Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko Raimundo Balzos, šiandieniniai šalies muziejai yra pakankamai įdomūs ir atvykstantiems turistams, kadangi pagrindinės tendencijos yra bendros ir jų laikomasi.

Muziejai – arčiau žmonių

Lietuvos nacionalinis muziejusLietuvos muziejai intensyviai palaiko tarptautinius santykius, vykdydami bendras programas kartu su Europos muziejais, dalyvaudami Tarptautinės muziejų tarybos veikloje, diegdami naujas šiuolaikiškas edukacines programas bei adaptuodami vakarietiškas idėjas lankytojų patogumui užtikrinti. Neteks nusivilti ir amerikiečiui, kuris yra pratęs įsigyti suvenyrą Čikagos meno muziejuje, nei atvykėliui iš Vakarų Europos, kuris, apžiūrėjęs ekspoziciją, įpratęs muziejuje skaniai pavakarieniauti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija„Pas mus tokia infrastruktūra kol kas iki galo neišvystyta, tačiau, kalbant apie aptarnavimo sritį, jau diegiame kai kurias programas, kurios labai populiarios vakarietiškuose muziejuose. Žmogui atvykstančiam į muziejų yra svarbi ne tik pati ekspozicija, ne tik galimybė pabūti joje, bet ir labai patrauklu dalyvauti tam tikroje edukacinėje programoje. Pvz., pagal pageidavimus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Ch. Frenkelio viloje (Ch. Frenkelio vila yra paskelbta Europos tarybos tarptautinės programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje” objektu ir yra vienas didžiausių pasaulio žydų bendruomenių traukos centrų – red.past.), visiems besidomintiems žydų kultūra lankytojams pristatome žydų virtuvės paslaptis, tradicijas, o restoranas, su kuriuo esame sudarę sutartį, patiekia tą maistą paragauti. Šią programą, pavadinimu „Košerinio maisto paslaptys“, sėkmingai vykdome ir tikrai yra norinčių joje dalyvauti“, – apie naujas realizuotas idėjas pasakoja R. Balza.

LDK VR edukacinė programaDažnu reiškiniu Europos muziejų veikloje tapo kilnojamosios parodos. Muziejai ne tik pas save kviečia, bet rengia interaktyvias programas masinėse susibūrimo vietose, pvz., istato parodą kruiziniame laive, oro uoste ar geležinkelio stotyje.

„Mes taip pat jau pradedame įgyvendinti panašias idėjas. Puikiai pasiteisina Šiaulių „Aušros“ muziejaus rengiamos ekspozicijos populiariausio mieste prekybos centro hole. Kiekviena paroda sulaukia didelio susidomėjimo. Panašias idėjas ketiname įgyvendinti su įvairiais šalies muziejais. Patraukliomis formomis sieksime parodyti sukauptas istorijos, kultūros ir meno vertybes, ugdydami kultūrinę savimonę, suteikdami galimybę žmonėms šviestis ir gilinti turimas žinias bei turiningai ir kūrybingai leisti laisvalaikį“, – sako R. Balza.

Turime ką parodyti

Europos parko skulptūrų muziejausPer metus visuose Lietuvos muziejuose apsilanko beveik 3 milijonai lankytojų. Lankomumo statistika vedama atskirai fiksuojant pavienius lankytojus ir grupes. Pasakyti tiksliai, kiek svečių iš užsienio valstybių apžiūri siūlomas ekspozicijas būtų sunku. Tačiau tikėtina, jog populiariausiuose šalies muziejuose iš visų lankytojų – maždaug 30 proc. turistų.

Ch. Frenkelio viloje (Šiaulių „Aušros muziejaus padalinys)„Be abejo, užsienio turistai turi interesus, patirtį ir pasaulio suvokimą, todėl jiems bus įdomūs skirtingi muziejai. Tai priklauso nuo to, kokiu tikslu atvykėliai užsuka – ar jie nori susipažinti su šalies kultūra, ar jie pageidauja atraktyvesnių potyrių t. y. nuotaikingai praleisti laiką. Atitinkamai vieni pasirinks Taikomosios dailės muziejų ar Gedimino pilies bokštą, kiti keliaus į Trakų pilies ar Gintaro muziejus, Arklio muziejų Anykščiuose. Pasitaiko atvykstančių, kuriuos galima išskirstyti pagal interesų grupes: M. K. Čiurlionio muziejus – besidomintiems daile, arba Lietuvos liaudies buities muziejus – besidomintiems etnine kultūra. Bendrai tariant, Lietuvos muziejai tikrai turi ką pasiūlyti smalsiam europiečiui“, – teigia Muziejų asociacijos pirmininkas.

Prognozuojama, kad užbaigti statyti Valdovų rūmai virs dar viena užsieniečių gausiai lankoma vietaPopuliariausi Lietuvoje ir gausiausiai lankomi, be abejonės, yra Jūrų muziejus, Delfinariumas, Trakų istorijos muziejus, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, nemažai sutraukia Anykščių muziejai, Gintaro muziejus Palangoje. Vis didesnio žmonių susidomėjimo sulaukia labai gražiai sutvarkytas Rokiškio dvaras, kuriame įsikūręs Rokiškio krašto muziejus. Vilniuje tiek miestelėnai, tiek svečiai mėgsta pakilti į Gedimino bokštą, prognozuojama, jog smalsuolių traukos centru virs ir Valdovų rūmai, kuomet bus galutinai užbaigti statybos darbai.

 

 

Muziejų patrauklumui – ES lėšos

Muziejų metų programoje, sudarytoje paskelbus 2012 metus muziejų metais, numatyta stiprinti muziejų veiklą, didinti jos žinomumą visuomenėje, formuoti visuomenės sampratą apie muziejų kaip apie besikeičiančią, atvirą ir demokratišką kultūros instituciją, kuri ne tik kaupia ir saugo, bet ir patraukliomis formomis atveria sukauptas istorijos, kultūros ir meno vertybes, ugdo visuomenės istorinę ir kultūrinę savimonę. Daugeliui dar atmintyje išlikę tie laikai kuomet, iš tuometinės Sovietų Sąjungos gausiai plūsdavouristai. Tą periodą drąsiai galima vadinti muziejų klestėjimo laiku ir tokio renesanso kol kas nepavyksta patirti. Tačiau pasitelkiant naujas idėjas, kuriant naujas strategijas žmones po truputį pavyksta sugrąžinti – pavilioti periodiškai atnaujinamų ekspozicijų, muziejuose organizuojamų parodų ir renginių, lankytojai vis dažniau prisimena šias meno saugyklas. Plintant mokymosi visą gyvenimą idėjai, atsiranda poreikis muziejų aplinką tvarkyti taip, kad visų amžiaus grupių žmonės atrastų muziejų kaip erdvę savišvietai.
 
Intensyviai dirbama ir su muziejų darbuotojų kompetencijos tobulinimu bei kaskart ieškoma naujų patrauklių formų, siekiant sudominti visuomenę. Lietuvos muziejų asociacijos nariai – muziejai vykdo daugybę ES finansuojamų projektų, susijusių tiek su informacijos sklaida, tiek su naujų edukacinių programų diegimu. Pagal Muziejų metų programą, kurią koordinuoja Kultūros ministerija, ketinama finansuoti ne mažiau 30 muziejinių vertybių įsigijimo projektų, ne mažiau 30 muziejinių vertybių restauravimo projektų, ne mažiau 10 muziejų veiklos viešinimo ir populiarinimo projektų ir kt.

Pranašumas – gyvas kontaktas

Tarptautinė folkloro šventė „Žuvys išgalvojo giesmes“ Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinėje žvejo sodybojeVis stipriau įsitvirtinančios virtualaus gyvenimo tendencijos baigia pritapti visose gyvenimiškose srityse. Neįkainojamus eksponatus, kultūrines vertybes greitai ir patogiai galima patyrinėti pasitelkus internetą. R. Balza sako, kad dėl šios priežasties tikrai žmonės neatsisakys malonaus laiko, kurį gali praleisti muziejuje.

„Naujos technologijos negali užgožti paties buvimo muziejuje ir lankytojų susidūrimo su tikru daiktu. Virtualūs dalykai yra labai patrauklūs ir įdomūs, tačiau muziejuje yra galimybė eksponatą pamatyti savo akimis ir iš arti. Tai ir yra mūsų išskirtinumas“, – atvirauja R.Balza. Tiesa, naujosios technologijos sėkmingai tampa pagalbininkais lankytojų patogumui užtikrinti – audiogidų sistemų įvedimas ar elektroninio bilieto sistema, kuomet bilietą į muziejų galima isigyti internetu.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 26 Balandis 2012 16:49)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Žurnalas

Paieška
Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas