Sakoma, kad keliai – tai valstybės vizitinė kortelė. Ar visuomet pavyksta ją išlaikyti skoningą, šiuolaikišką? 
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus Skirmanto Skrinsko, keliai – dar ir  ekonominės būklės veidrodis. Tam tikra prasme keliai net formuoja visuomenę, o netiesiogiai, per pasąmonę – žmonių kultūrą. Juk kelias dažnai suprantamas ir kaip žmogaus gyvenimo, veiklos, pasirinkimų simbolis. LAKD, rūpindamasi daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų nusidriekusiais keliais, tom niekad nepamiršta.

                     Saugiam eismui – žalia šviesa

Saugus eismas – šit jau keleri metai pagrindinis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prioritetas.  Eismo saugumo priemonės duoda rezultatų. Pavyko sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, nors kol kas jis nėra labai ženklus: praėjusiais metais valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų avarijose mažėjo nuo 215 iki 209 asmenų. Beje, tai ne tik LAKD, bet ir Susisiekimo ministerijos, žiniasklaidos, policijos, bendruomenių, ar net Katalikų Bažnyčios, su kuria turime bendrą projektą, įnašas. Jei atšvaitą močiutė visada rūpindavosi uždėti tik anūkui, tai dabar bažnyčioje kunigas pabrėžia, kad ir suaugusieji turi juos dėvėti.  Šiais metais tikimasi žuvusiųjų skaičių dar labaiu sumažinti. 

Skauduliu lieka „juodosios dėmės“ keliuose – tos vietos, kur per ketverius metus 500 metrų ruože žūsta arba būna sužeisti daugiau nei 4 žmonės. Jų skaičių taip pat norima gerokai mažinti. Dabar „juodųjų dėmių“ turime 58, norime sumažinti bent iki 35. Pasirūpinus inžinerinėmis saugaus eismo gerinimo priemonėmis, pavyzdžiui, įrengus žiedines sankryžas, atitvėrimus, metalinius apsauginius atitvarus, greičio matavimo prietaisus su informaciniais ekranais „Jūsų greitis“, tose vietose avarijų mažėja. Pasak S. Skrinsko, tikslas – identifikuoti tas vietas, kurios, įvertinant esamas eismo sąlygas ir žmogaus psichologiją, yra potencialios avarijoms įvykti ir užkirsti tam kelią.  Bus taikomas ir  eismo įvykių prognozavimo modelis, padėsiantis efektyviau vykdyti eismo įvykių prevenciją Lietuvoje.

                            Europos pinigai – svari parama

LAKD specialistai profesionaliai rengia projektus ES struktūrinėms lėšoms  panaudoti. Pagal tam tikrus ES numatytus kriterijus, įgyvendindami kelių infrastruktūros gerinimo projektus, galima vykdyti tik tuos projektus, kurių  vidinės grąžos norma yra pakankama (daugiau nei 5,5 proc.), t. y. pagrįsti projekto naudingumą,  ekonominę ir visuomeninę naudą. Tai lig šiol gerai pavykdavo. Manytina, kad pašalinus kai kuriuos nesklandumus, ir toliau bus naudojama ES parama. Pabrėžtina, kad su rangovais, vykdančiais ES remiamus projektus, atsiskaityti nevėluojama, pristabdytos ES lėšos dengiamos iš Lietuvos biudžeto. 

LAKD vadovo teigimu, šiemet planuojame panaudoti 270 mln. litų ES fondų lėšų, tai šiek tiek daugiau negu pernai. 85 proc. kelių projektų vertės paprastai dengiama būtent iš struktūrinių fondų, ir tik 15 procentų - iš valstybės biudžeto lėšų. Valstybei tai gerokai mažesnė našta, nei galėtų būti. Tokie strateginiai, brangūs projektai, kaip Jakų sankryžos prie Klaipėdos pertvarka, Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas nebūtų įgyvendinami be europinių lėšų. Tokie projektai naudingi visai visuomenei ir net tiems piliečiams, kurie nevažinėja automobiliais. Juk svarbu greitas maisto prekių pristatymas, skubus ligonių gabenimas ar sklandus logistikos bendrovių darbas.

Eiliniams vairuotojams lygus, tiesus kelias tai – mažesnės automobilio eksploatacijos išlaidos, lėčiau dyla padangos, mažėja kuro sąnaudos nestabdant ties begale duobių ir išlaikomas pastovesnis greitis. O kur dar vairuotojų ir keleivių laiko santaupos. Investuoja valstybė, o naudą skaičiuojame visai visuomenei.

                              Kad keleliai nedulkėtų

Rajonų gyventojams nemenka problema lieka neasfaltuoti žvyrkeliai. Iš tikrųjų, jų mažėja ne tiek, kiek galbūt tikisi visuomenė. Tačiau pagal galimybes tokie keliai asfaltuojami. Yra apskaičiuota, kad žvyrkelius dengti asfaltu verta tada, jei per parą tokiu keliu pravažiuoja apie 150-200 automobilių.

Žvyrkelių skaičius pirmiausia bus mažinamas gyvenvietėse. Šiais metais Kelių direkcija įgyvendins projektą, kuriam netrukus bus atrinkti rangovai. Iki metų pabaigos 81 Lietuvos gyvenvietėje bus asfaltuota beveik  80 km žvyrkelių.  S. Skrinskas tikisi, kad tiekėjai pasiūlys konkurencingas kainas, modernesnius technologinius sprendimus, lengvesnes konstrukcijos kelių dangas. Rinktis yra iš ko, Lietuvoje tokiems projektams įgyvendinti pakanka profesionalių įmonių, nesibaidančių naujų technologijų. Dėl aktyvios įmonių konkurencijos viešuose konkursuose planuojama sutaupyti nemažai lėšų.

Pastaruoju metu nemenku kliuviniu virto žemės paėmimas iš savininkų tolesnei kelių plėtrai – stabdomi darbai, varstomos teismų durys, kaupiasi įtampa. S. Skrinsko nuomone, viena iš logiškų išeičių galėtų būti pagrindinių kelių rekonstrukcijos pripažinimas ypatingos svarbos valstybiniais projektais. Bent labiausiai apkrautų transeuropinių trasų. Šalies Konstitucija, kurios 47 straipsnis sako, kad keliai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Tokiu būdu žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisingai atlyginant jos savininkui procedūros vyktų greičiau, o kelių tiesimas taip pat vyktų sparčiau. Iki šiol, kol  vyksta teismo procesai, tikslinama žemės kaina, darbai nepradedami.

                                     Kai yra iš ko rinktis

Kelių direkcija – viena iš tų institucijų, kuri pasirašo pakankamai daug viešųjų pirkimų sutarčių. Tačiau kova tarp rangovų – ganėtinai nuožmi, be to, vieni ragina darbų paketus smulkinti, kiti atvirkščiai – stambinti.
Visa tai priklauso nuo atskirų projektų apimties. LAKD nori, kad Lietuvos keliuose dirbančios įmonės būtų pajėgios atlikti ir stambius , ir smulkesnius darbus. Atrankos kriterijų skalė yra skirtinga: dideliems objektams yra griežtesni kriterijai, smulkesniems – liberalesni. Pernai Kelių direkcijos projektams įgyvendinti konkursuose nugalėtojomis tapo 165 įmonės, o 2010 m. – 101. Padidėjusi konkurencija džiugina, nes kelių rekonstrukcijos  ir tiesimo konkursuose neretai sulaukiama ir užsienio tiekėjų pasiūlymų. Net smulkesni projektai, kaip paviršiaus apdorojimo darbai 150 metrų ruože, sulaukia rangovų dėmesio. Įvairovė visose srityse, S. Skrinsko teigimu, yra gerai ir visiems naudinga.

Informacinės technologijos – vienas iš pagrindinių tolesnės pažangos, vartotojų aptarnavimo kriterijų. Kartu tai – nepigus malonumas. Pernai rudenį pradėjęs veikti Eismo informacijos centro duomenys,     pateikiami visuomenei adresu www.eismoinfo.lt, yra naudingi ir plačiai naudojami. Čia pamatysite naujausia informacija, kokiuose keliuose ribojamas eismas, kokia kelio dangos būklė, kokiais keliais galima nuvažiuoti į vieną ar kitą vietą, galima pačiam suplanuoti maršrutą ir t.t.

                     Akiraty – modernios technologijos

Eismo informacijos centras ne tik teikia eismo informaciją visuomenei, bet ir padeda Kelių direkcijai koordinuoti kelių priežiūros darbus žiemos metu, atsižvelgiant į sudėtingas eismo sąlygas. Tai didelė paspirtis kelių priežiūros įmonėms visoje šalyje. Anot S. Skrinsko, turima planų artimiausiu metu diegti programėles mobiliems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, kad žmonės interneto pagalba operatyviau gautų informaciją apie eismą. Bus informuojama, kur įvyko avarija, apribojamas eismas ar vyksta kelio remonto darbai. Šią sistemą siekiama išplėsti dirbdami su miestų savivaldybėmis, policija ir Bendruoju pagalbos centru. Vartotojams ateityje ši sistema padės planuoti individualius maršrutus, sužinoti, kada ir iš kokios stoties išvyksta autobusas, ar traukinys bei, įvertinus esamas eismo sąlygas, sužinoti kelionės trukmę.

Auga svetainės eismoinfo.lt vartotojų skaičius. Antai žiemą joje apsilankė vidutiniškai apie 7 tūkst. lankytojų per dieną, kurie domėjosi kelio slidumu, eismo sąlygomis atskirose kelių atkarpose. Svetainės teikiama informacija bus platinama ir per privačių įmonių vystomus projektus. Vadinasi, centro veikla reikalinga ir naudinga žmonėms, o LAKD stengiasi jų norus išpildyti. 

 Laukiama tinklalapio lankytojų pastabų, pasiūlymų dėl eismoinfo.lt ir pranešimų apie sutrikusį eismą keliuose.  kaip sakė LAKD vadovas S. Skrinskas, pastabas teikiantys lankytojai dažnai pateikia labai objektyvių, argumentuotų patarimųs.

Atnaujinta (Penktadienis, 29 Birželis 2012 16:09)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas