Keli pastarieji metai kaip niekad anksčiau tuštino visų kišenes, taupyta iki maksimumo, karpyta, vėl pridėta, ir vėl atimta. Katės ir pelės žaidimas įtraukė kone visas su valstybės finansais susijusias institucijas, ieškančias būdų sklandžiai sustyguoti savo veiklą. Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje visose ūkio srityse buvo tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs įveikti ne tik finansinį, bet ir moralinį slogutį. 
Remigijus Lipkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas patvirtina, kad Lietuvos kelių infrastruktūros plėtra, anksčiau vystyta nepriklausomai, pastaraisiais metais buvo itin susieta su europine parama.

             Užsienio investicijos – modernizacijai

Jo žodžiais, iki krizės 2009 m. Lietuvos keliams buvo skiriamas pakankamas valstybės finansavimą, todėl į kelius buvo daugiau investuojamos ir Lietuvos biudžeto lėšos. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, labai ženkliai sumažėjo keliams skiriamas biudžetas, todėl visa eilė svarbių projektų šiandien būtų neįgyvendinti, jei ne ES fondų parama. Beje, Lietuva 2007 m. buvo viena pirmųjų pasirengusi reikiamus dokumentus, planus ir sutartis, todėl ES lėšas galėjome pradėti naudoti dar tais pačiais metais. Visada stengtasi nedelsti, jei tik galima pasinaudoti vienu ar kitu narystės Europos Sąjungoje privalumu. 

Pastaraisiais metais ES finansinė parama buvo pagrindinė paskata modernizuoti aktualiausias valstybinės reikšmės  kelių sistemos dalis. R. Lipkevičius pasidžiaugė, kad  Lietuva pernai ir šiemet pirmavo ją panaudojant, praėjusių metų pabaigoje ES struktūrinės paramos lėšas investavome greičiausiai ir sėkmingiausiai, 2011 m. spalio mėn. duomenimis Lietuvai buvo išmokėta apie 46% paramos lėšų, kai ES vidurkis buvo apie 30%. 

Valstybinės reikšmės keliuose tam jau esame panaudoję daugiau kaip 76 proc. visų ES lėšų, ir naudą gali pajusti visi kelių naudotojai. Iki 2015 m. pabaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) beliko 24 proc. numatyto ES paramos biudžeto. Jei šiemet mums pavyks pasiekti užsibrėžtus rezultatus, visą ES paramą būsime panaudoję ir anksčiau.

Manytina, kad pokyčiai rekonstruotuose keliuose, eismo saugumo politikoje yra akivaizdūs ir žmonės tai gali įvertinti. Iš esmės visi naudojamės keliais, gatvėmis, tiltais, aerouostais. Tarkime, vykdami iš Vilniaus į Palangą, ne viename kelio ruože matome vykdomus darbus. Informaciniai skydai skelbia, iš kokių lėšų yra vykdomi rekonstrukcijos projektai. O jei keliaujama daugiau, tokių pavyzdžių išvysite visuose šalies regionuose. 

                               Palūkanas gauna visi

Visi didžiausi šiuo metu įgyvendinami projektai yra finansuojami iš ES fondų. Idealiu atveju proporcija paprastai sudaro 85 proc. ES paramos ir 15 proc. Lietuvos biudžeto lėšų. R. Lipkevičiaus teigimu, sumažėjus valstybinėms dotacijoms, situaciją pavyko suvaldyti ir imtis atskirų didelės apimties projektų, kurių be europinių lėšų net nebūtumėme pradėję. Tai –  pietinis išorinis Vilniaus aplinkkelis už Gariūnų, Jakų žiedo statybos, kelio Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija, Žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimas, jungtys su tarptautiniais keliais, inžinerinių eismo saugumo priemonių įrengimas. Šie projektai labai atidžiai pasveriami, ar jie yra atsiperkantys. Panašiai, kaip indėlis banke, kurio palūkanas gauna visa visuomenė.

Važiuojant atnaujintais ar naujais keliais, sutaupoma laiko, eksploatacinių išlaidų, kelio priežiūrai reikia investuoti mažiau pinigų, nereikia lopyti duobių. Kai keliuose yra įdiegiamos naujausios saugos priemonės, mažėja sužeistųjų ir žuvusių. Gerėja ir gyvenimo kokybė: nutiesus ar sutvarkius kelius prie jų pradeda kurtis verslo, logistikos centrai, atsiranda naujos gyvenvietės, išauga nekilnojamo turto vertė, gerėja sąlygos vietos bei užsienio investicijoms Tiesiami ir dviračių takai, prižiūrimos kelių poilsio aikštelės, pakelės, tad visa tai tiesiogiai susiję su visų žmonių poreikių tenkinimu.

                         Ieškoma naujų formų

Laikas, konkurencija skatina imtis ir naujovių. Tarkim, vadinamasis pilotinis projektas, kurio esmė – privačios bendrovės ir valstybės subjekto partnerystė. Lėšas skiria privatus investuotojas, o projekto įgyvendinimo metu jam užmokestį moka viešas subjektas. Tai naudinga tuo, kad privačiam sektoriui investavus į statomą objektą, formaliai nepadidėja valstybės skola, o tai svarbu, pavyzdžiui, siekiant įsivesti eurą. Tokiu principu bus įgyvendinamas Palangos aplinkkelio tiesimas: privatus investuotojas per dvejus metus savo lėšomis nutiesia aplinkkelį, jį nuolat prižiūri, tvarko. Užtikrina, kad žiemą kelias būtų nuvalytas, vasarą – nupjauta žolė, ženklai būtų vietoje. Tuo tarpu valstybė per 23 metus jam kompensuoja išlaidas su palūkanomis ir po to investuotojas nuosavybės teises perleidžia valstybei. Toks modelis efektyvus, kai valstybė neturi brangiam projektui įgyvendinti visos reikalingos sumos pinigų. Jai yra paprasčiau sumokėti palūkanas ir atiduoti mažesnėmis dalimis, o ne viską iš karto. 

Beje, Palangos aplinkkelio projektas – strategiškai labai svarbus. Norint važiuoti link Latvijos, reikia vykti per Palangos miestą, įskaitant ir krovinines mašinas. Labai didelė kelio apkrova, susidaro kamščiai, ypač vasarą. Vykstant į Palangos oro uostą, taip pat kaskart tenka važiuoti per miestą. Tai sudaro nepatogumų, nes ne visiems reikia užsukti į miestą, tačiau visi privalo stovėti toje pačioje eismo eilėje. Statomas aplinkkelis šiuo atveju labai pagelbėtų.
R. Lipkevičiaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėtasis konkursas sulaukė nemažai dalyvių,  manytina, kad tokie projektai yra patrauklūs investuotojams.

2011 m. Europos Komisijos patvirtintos Baltosios knygos 51 paragrafe yra parašyta: „Nepaisant ES plėtros, rytinėje ir vakarinėje ES dalyse išlieka didelių transporto infrastruktūros skirtumų, kuriuos reikia naikinti. Europos žemyne infrastruktūros turi būti suvienodintos“. Suprantama, kad drauge su ES to sieks ir Lietuva.

                        Ką žada ateitis?

Anot LAKD specialisto, planuojama daugiau nei šiame, 2007–2013 m., finansavimo laikotarpyje. Tačiau dar nežinoma, kiek tam bus skirta lėšų. Šiuo metu kalbama, kad bus skirta apie 10 proc. mažesnė suma nei ankstesniu laikotarpiu. Tačiau atsižvelgiant į esamą kelių ir gatvių būklę, naudą visuomenei bei projektų vidinę grąžos normą kuri yra didesnė nei 10%, ES prioritetus iki 2020 metų, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių griežtą fiskalinę drausmę, to objektyviai neturėtų būti daroma. Viskas priklauso nuo to, kaip vyks derybos ir, žinoma, nuo bendros ekonominės situacijos Europoje.

2014–2020 m. laikotarpio prioritetams parengti Susisiekimo ministerijoje yra sudarytos kelios darbo grupės pagal atskiras transporto šakas. Rengiamos strategijos šalies keliams, geležinkeliams, vandens, oro transporto sektoriams. LAKD  taip pat dėlioja darbo prioritetus. „Plėtosime Europos Sąjungai svarbių kelių tinklo dalį Lietuvoje:  automagistralę „Via Baltica“, kuri prasideda Suomijoje, eina per Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, svarbi atkarpa yra ir Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, kitus europinius kelius, tarnaujančius šalies ir kitų valstybių krovinių ir keleivių vežėjų srautams. Iš kitų stambių projektų reikėtų paminėti kelio Vilnius–Kaunas plėtrą iki automagistralei keliamų reikalavimų, kad būtų galima greitį didinti iki 130 km/h. Tam reikia nutiesti jungiamuosius kelius, įrengti dviejų lygių sankryžas“, – sako R. Lipkevičius.

LAKD nuomone, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas ir valstybinės reikšmės krašto keliams – naujausi tyrimai rodo, kad krašto kelių tinklas yra labai nusidėvėjęs. Reikia žūtbūt laikytis standartų ir palaikyti tinkamą jų kokybę. Toliau bus tiesiami aplinkkeliai, asfaltuojami žvyrkeliai, iki ES reikalavimų (11,5 t/ašies apkrovai) bus stiprinamos silpniausios ir intensyvaus eismo kelių dangos. Eismo saugos inžinerinėms  ir aplinkosauginėms priemonėms diegti  taip pat bus skiriama daug dėmesio, juolab skaudžių įvykių keliuose vis dar nemažai.
Kol kas, pasak R. Lipkevičiaus,  darbų apimtį numatyti sunku, ji priklauso nuo to, kiek lėšų tam bus skirta. Tikimasi, kad naujuoju ES finansavimo periodu viskam pakaks, o LAKD bet kokiu atveju bus pasiruošusi.

Atnaujinta (Penktadienis, 29 Birželis 2012 16:21)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas