Po Londono olimpiados, kuomet Lietuvos krepšininkai nepasiekė labai aukštų rezultatų ir tų dienų žvaigždėmis tapo tradiciškai mažiau žinomų sporto šakų atstovai, viešumoje prasidėjo diskusijos apie nepakankamą šių sporto šakų finansavimą ir nepelnytai didelį dėmesį krepšiniui.

Greitai pasmerkiam

Plaukikei Rūtai Meilutytei laimėjus aukso medalį, ilgai netilo debatai apie tai, kokią šalį ji atstovauja. Britai vadino ją saviške, nes mergina jau keletą metų gyvena Didžiojoje Britanijoje, o Lietuva galėjo „pasigirti“ tik apgriuvusiais, pasenusiais baseinais, kur pasiruošti olimpiadai nėra galimybių. Nors pati plaukikė jaunatviškai nurėžė – „aš – lietuvė“, tačiau ne vieną privertė susimąstyti – ar ilgai Lietuvos sportininkai vadins save lietuviais, jei sporto rezultatų jiems teks siekti svečiose šalyse, pasinaudojant kitų šalių teikiamomis galimybėmis ir nuolat viliojamiems įvairių pinigingų pasiūlymų.

Prieš pora metų Lietuvos sporto visuomenėje nuvilnijo skandalas – penkiakovininkė Donata Rimšaitė, pasaulio šiuolaikinės penkiakovės vicečempionė, Europos pirmenybių bronzos medalio laimėtoja paskelbė, jog toliau oficialiai atstovaus Rusijai. Tuomet sportininkė buvo kaltinama patriotiškumo stoka, jai buvo skirta nemažai nemalonių epitetų. Tačiau D. Rimšaitės situacija apnuogino karčią tiesą – jei nesi krepšininkas, Lietuvoje sportuoti labai sudėtinga, o galbūt net neįmanoma. Nedaug buvo tokių, kurie į D. Rimšaitės poelgį būtų pasižiūrėję kaip į bet kurio iš mūsų bandymą susirasti geriau apmokamą darbą arba bent jau kaip į galimybę puoselėti savo gabumus ir siekti dar geresnių rezultatų.
Praėjus porai metų tapo akivaizdu, kad daugelyje sporto šakų susiformavo sudėtinga situacija – sportininkai neturi kur treniruotis, stinga kvalifikuotų trenerių, sportuoti Lietuvoje tapo nepatrauklu, nes tai negarantuoja finansiškai aprūpinto gyvenimo. Apie šią problemą žurnalas „Europos rimtu“ kalbėjo su kelių sporto federacijų atstovais.

Gimnastams trūksta vietos treniruotėms

Lietuvos  gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, kalbėdamas apie gimnastikos situaciją Lietuvoje, nesišvaisto apibendrinimais. Pokalbį jis pradeda nuo to, kas yra gero – treniruočių bazė gimnastams Visagine, kuria ypač rūpinasi Lietuvos sportinės akrobatikos federacijos prezidentė Dalia Štraupaitė. Kompleksas apšiltintas, pakeistas stogas, langai, yra reikalinga įranga – taigi, sportinei akrobatikai ir atraminiams šuoliams suformuota tinkama bazė.
Perklaustas, ar tikrai Lietuvoje yra tik viena vieta, kur gimnastai gali vykti atraminių šuolių treniruotės, federacijos prezidentas pripažįsta, kad tai tikrai taip ir niekas daugiau nieko nestato, neįrenginėja ir net nežada. 
„Ši sporto šaka nėra labai populiari, nors žiūrovams tai visai patrauklus reginys ir paprastai žiūrinčiųjų į varžybas susirenka nemažai“, – sako A. Gudiškis. Anot jo, nepopuliarių sporto šakų finansavimas priklauso ne tik nuo centrinės valdžios, bet ir nuo savivaldybių dėmesio, o taip pat – nuo pačių žmonių.  Savivaldybės paramą, atlyginimus treneriams iš savivaldybės paprastai gauna tokios sporto šakos kaip gimnastika, plaukimas, lengvoji atletika. Į klubus burtis gali tik populiariosios sporto šakos – krepšinis ar futbolas, kur finansavimas galimas ir iš rėmėjų, ne tik iš valstybės ar savivaldybės.

„Savivaldybės neša pačią didžiausią naštą, nes jie išlaiko trenerius“, – kalba A. Gudiškis apie situaciją gimnastikoje.
Meninės gimnastikos situacija, anot A. Gudiškio, kiek paprastesnė – čia labiausiai reikalinga salė, o specialus takelis gali būti patiesiamas arba suvyniojamas, tad treniruotėms galima pritaikyti beveik bet kurią sporto salę. Tiek Vilniuje, tiek Kaune meninės gimnastikos užsiėmimams salės yra nuomojamos už savivaldybių skirtas lėšas. 
Vilniuje gimnastikos salė Kauno gatvėje labai apleista. Kai prieš keletą metų Lietuvoje viešėjo Tarptautinės gimnastikos federacijos  moterų komiteto pirmininkė Neli Kim, pamačiusi šią salę išsigando – pasakė, kad čia yra pokario sąlygos ir niekur pasaulyje tokiomis sąlygomis gimnastika neužsiiminėjama. A. Gudiškis pasakoja, jog Vilniaus miesto taryba yra priėmusi sprendimą rekonstruoti Vilniuje esančią sporto salę gimnastikos treniruotėms, tačiau kol kas lėšų tam nėra skirta. Jei 2013 metais savivaldybė skirtų pinigų rekonstrukcijai, A. Gudiškis prognozuoja, jog rekonstrukcija būtų baigta gal po pusantrų metų.

Kaune bazė taip pat apverktina, vos išvengta skaudžių pasekmių – Lietuvos olimpietis Rokas Guščinas, besitreniruodamas prieš olimpines žaidynes, patyrė traumą, nes treniruotės metu nutrūko vieno žiedo diržas. Klaipėdoje situacija ne ką geresnė – treniruotės vyksta pakaitomis su kūno kultūros pamokomis.

Gelbėja kaimynai

Londono olimpiadai Lietuvos gimnastai ruošėsi kaimyninėse šalyse – gimnastė Laura Švilpaitė vieną mėnesį treniruodavosi Baltarusijoje, kitą mėnesį – Latvijoje. Federacijos prezidentas pasakoja, kad Latvija turi labai gerą bazę - Rygoje yra modernus gimnastikos kompleksas, taip pat yra keli šiuolaikiniai gimnastikos centrai kituose miestuose. Baltarusijoje visos bazės yra keletą kartų geresnės, nei Lietuvoje. A. Gudiškis sako, kad taip yra dėl to, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pats yra Tautinio olimpinio komiteto prezidentas ir skiria sportui labai daug dėmesio. Baltarusijoje sąlygos sportui yra tokios geros, kad trūksta trenerių, galinčių ruošti sportininkus esamose salėse.
Federacijos vadovas liūdnai pripažįsta, kad jauni sportininkai iš Lietuvos šiais laikais moka užsienio kalbas, todėl jiems nėra sudėtinga išvažiuoti iš Lietuvos. Tokia situacija klostosi ir Visagine, kuris turi neblogą bazę. Sportininkai užsienyje mato geresnes galimybes sportuoti, kiti patraukia dirbti treneriais, Lietuvoje lieka vien veteranai.

Pasak jo, Rokas Guščinas baigė mokyklą ir gavo kvietimą studijuoti JAV, kur universitetas sudarys jam sąlygas toliau sportuoti bei nemokamai mokytis. Taip vyksta todėl, kad sportinė gimnastika JAV yra labai populiari, ten dirba nemažai iš Rusijos atvykusių trenerių, taip pat vienas sportininkas iš Lietuvos. 

A. Gudiškis nėra linkęs kaltinti valdžios dėl tokios situacijos gimnastikos srityje. Jis prisiminė Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininko Žako Rogo viešnagę Lietuvoje, kuomet buvo bendraujama su valstybės vadovai.

„Kai mūsų valstybės vadovai Ž. Rogui papasakojo, kad Lietuvoje valstybė finansuoja daugiau kaip 100 sporto šakų, jis mus išvadino bepročiais. Jis pateikė Belgijos pavyzdį, kur valstybė finansuoja 5–7 sporto šakas. Tada sportininkai gali kažką pasiekti, o mes dabar visiems išbarstom po truputį lėšų ir nei vienam rimtai“, – kalba A. Gudiškis. 

Atsakymas į klausimą, kokia ateitis laukia gimnastikos optimizmu taip pat netrykšta. Federacijos vadovas mano, kad gimnastika bus užsiiminėjama tik didžiuosiuose miestuose, nes šiam sportui vis tik reikia specializuotų salių, įrankių bei gerų specialistų – trenerių. Verslas nėra suinteresuotas investuoti į nepopuliarias, daug žiūrovų nesutraukiančias sporto šakas, varžybos taip pat vyksta užsienyje, tad verslininkai nemato reikalo remti šią sporto šaką.

A. Gudiškis sako, jog pagerinti situaciją galėtų ilgalaikė strategija, kuri būtų parengta bendraujant su sporto žmonėmis. 
„Noriu atkreipti dėmesį, kad sporto situacija labai daug priklauso tiesiog nuo žmonių noro, entuziazmo. Pvz., Druskininkuose ir Alytuje yra suformuotos pakankamai geros bazės sportuoti, nes šių miestų vadovai suprato, kad jaunimui sportuojant tenka spręsti daug mažiau problemų. Ar matėte, kokios geros mokyklų sporto aikštynai Druskininkuose?“ – pasakoja Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas.

Imtynininkai pranoko lūkesčius

Ne vienerius metus aktyviai sportavęs, dabar Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narys politikas Algirdas Butkevičius sako, kad šiuo metu imtynės nėra labai populiarios dėl kelių priežasčių – visų pirma, tėvai, prieš leisdami vaikus treniruotis šią sporto šaką, gerai pagalvoja, nes visus gąsdina traumų galimybė ir panašiai. Kita priežastis – ši sporto šaka reikalauja labai kruopštaus darbo, rezultatai nepasiekiami greitai, sunkus darbas atbaido jaunuolius. Anot A. Butkevičiaus, įtakos turi ir tai, kad sporto mados keičiasi, tačiau jis prognozuoja pakilimą, nes dvi olimpiadas iš eilės Lietuvos imtynininkai parodė gerus rezultatus ir, tikėtina, šios sporto šakos populiarumas didės.

„Pastaruoju metu Lietuvos imtynininkai yra nustebinę ir Lietuvos žmones, ir sportininkus, ir savo  trenerius tuo, kad neturėdami labai gerų sąlygų ruoštis, pasiekia labai gerų rezultatų – prizinės vietos olimpiadose yra labai geras jų darbo įvertinimas“, - kalba A. Butkevičiaus, netiesiogiai pripažindamas, jog situacija sudėtinga. Jis sutinka, kad ši sporto šaka yra populiaresnė Rusijoje, Turkijoje ar kitose šalyse, nes čia yra ir gyventojų daugiau, ir šiai sporto šakai skiriamas didesnis dėmesys, didesnis finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos. 
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad situacija dar labiau nesikomplikuotų, A. Butkevičius mano, jog reikėtų remti sporto mokyklas, esančias Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Radviliškyje, kur senos tradicijos ir suformuota gana gera imtynių mokykla.

„Aišku, reikalingas didesnis dėmesys, pirmiausia savivaldybių. Turi būti skiriamas didesnis finansavimas, trenerių atlyginimai dabar yra labai maži“, – sako A. Butkevičius. 

Klubuose - mokesčiai

Jis pasakoja, kad yra kuriami klubai, o ten renkami tam tikri mokesčiai, bet tai situacijos žymiai nepalengvina, nes tikrai ne visos šeimos turi galimybę mokėti už sportavimą. Tai ypač aktualu kaimiškose vietovėse, o daugiausia imtynininkų yra užaugę būtent rajoninėse vietovėse, kur vaikai dėl kitokio gyvenimo būdo fiziškai yra stiprūs. 

Anot A. Butkevičiaus, geriausi Lietuvos imtynininkai dabar taip pat išvažiuoja į užsienį, dalyvauja užsienio klubų veikloje – Londono olimpiados bronzos laimėtojas Aleksandras Kazakevičius taip pat yra pasirinkęs klubą Vokietijoje.

„Sportininkai klubų veikloje dalyvauja tam, kad palaikytų gerą formą, nes ten nuolat vyksta įvairios varžybos bei vyksta nuoseklios treniruotės. Lietuvoje yra per mažai imtynininkų, tad jei nori pasiekti gerą rezultatą, nėra su kuo varžytis.

Geriausios stovyklos yra ruošiamos užsienyje“, – pasakoja A. Butkevičius. Jis pripažįsta, kad užsienio klubų veikloje sportininkai dalyvauja ir dėl lėšų – čia galima užsidirbti, nes klubai už dalyvavimą varžybose moka pinigus.

A. Butkevičius optimistiškai prognozuoja situacijos gerėjimą imtynių sporte. Jis mano, kad per artimiausius 10–20  metų Lietuvos imtynių situacija gerės, nes jaunimą pritrauks tai, kad antrose olimpinėse žaidynėse turi prizininkų, o tai jaunimui būna labai svarbu.

 

 

Atnaujinta (Trečiadienis, 24 Spalis 2012 13:21)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Žurnalas

Paieška
Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas