Saulius Remeikis

Pradžia buvo Suomijoje

Kad Šiaurės ir Baltijos šalys pamaži vienijasi į bendrą transporto regioną, jau nieko nestebina. O istorija, sukaupti eksponatai, dokumentai, liudijantys savitą ir originalų kiekvienos iš valstybių įveiktą kelią – šis tarptautinis puslapis praėjusį rudenį sulaukė pirmojo apvalaus 10 metų jubiliejaus.

Tai įvyko 2002 metų spalį. Tąsyk septynių šalių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai pirmą kartą susirinko į vaizdingą Suomijos kurortą Kangasalą papasakoti, kuo turtingi jų muziejai, pasidalyti patirtimi, pasimokyti iš kaimynų.Pagrindinė tokių renginių idėja, subrandinta per pirmąjį susitikimą Suomijoje, išliko ir per dešimtmetį – papasakoti, kas nuveikta per prabėgusius metus, toliau dalytis patirtimi kaupiant eksponatus, keistis nuomonėmis dėl tolesnio ir nuolatinio bendradarbiavimo perspektyvų. Per 17 metų muziejus sukaupė daugiau nei 7000 eksponatų, atspindinčių Lietuvos kelių istoriją nuo Romos imperijos laikų iki mūsų dienų. Tai tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Čia ir senasis akmenskaldžio apavas „čempės“, skirtas apsaugoti kojas nuo kūjo smūgio skaldant akmenis, ir garsioji „kalamaška“, savivartis vežimas, pagrindinis Žemaičių plento tiesimo mechanizmas, ir daugelis kitų unikalių eksponatų.
Fonduose saugomi senieji Lietuvos kelių muziejiniai žemėlapiai, nuotraukų albumai. Sukaupta daug knygų, žurnalų, kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis apie kelių tiesimą ir priežiūrą. Čia pamatysime ir unikalią prieš 100 m. Tilžėje išleistą knygelę „Įrankis pagerinimui ir sutaisymui šosejų ir paprastų kelių“. Muziejuje saugomi S. Kerbedžio, P. Vileišio, kitų žymiausių praeities ir dabarties kelininkų portretai, nuotraukos. Tarp kitų eksponatų ir žalvarinė lenta, nulieta tilto per Nemuną 1930 m. pastatymo proga.

Gausiai iliustruotose ir reguliariai naujausia medžiaga papildomuose stenduose pasakojama apie kelių tiesėjus, jų atliktus darbus. Pateikiama daug duomenų apie Lietuvos kelių vystymosi raidą nuo Gintaro kelio, Žemaičių plento iki šių dienų magistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, „Via Baltica“ ir kitų.
Muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Veikia nedidelis, bet lankytojų labai mėgstamas medžioklės ir ekologijos skyrius.
Originalios formos metalinių konstrukcijų paviljone eksponuojama prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, pradedant arkliniu skreperiu ir dvivagiu plūgu, baigiant milžinišku rotoriniu sniego valytuvu. Čia ir unikalus autentiškas kelių arklių traukiamas Genšelio firmos 1854 m. Vokietijoje pagamintas bitumo šildymo katilas, kūrenamas kelmais ir malkomis, ir daug kitų mechanizmų.
Muziejus, kuriam vadovauja vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, kelių inžinierius Juozas Stepankevičius, užsiima moksline, leidybine veikla.
Muziejaus sukaupta medžiaga naudojasi mokslininkai, studentai.
Per metus muziejų aplanko apie 5000 žmonių. Dažni svečiai užsieniečiai, tolimiausių kraštų atstovai. Muziejaus ekspozicijas apžiūrėjo ir jomis džiaugėsi 25 valstybių atstovai, tarp jų JAV, Japonijos, Kinijos...
Pastaraisiais metais Vievio kelių muziejuje atlikti pastato rekonstrukcijos darbai, kaupiami nauji eksponatai iš valstybinių įmonių, visuomeninių organizacijų, privačių asmenų. Laiko, naujų transporto darbų dvasią atspindi automagistralės „Via Baltica“ statytojų nuotraukos, projektai, nuotraukos apie šiandieninius pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda darbus, kurių nemaža dalis atliekama už tarptautinių projektų lėšas.
Tačiau tobulėti ribų, kaip žinoma, nėra. Ilgą laiką kliovęsis vien entuziazmu ar geranoriška parama, šiandien Lietuvos kelininkų istorinis paveldas turėtų įgyti antrąjį kvėpavimą. Jei neužklups nelemtosios finansinės negandos, jei nestrigs statybų ritmai, neilgai trukus turėtų prasidėti naujojo, didesnio, muziejaus darbai šalia Elektrėnų.
Gausiai iliustruotose ir reguliariai naujausia medžiaga papildomuose stenduose pasakojama apie kelių tiesėjus, jų atliktus darbus. Pateikiama daug duomenų apie Lietuvos kelių vystymosi raidą nuo Gintaro kelio, Žemaičių plento iki šių dienų magistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, „Via Baltica“ ir kitų.
Muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Veikia nedidelis, bet lankytojų labai mėgstamas medžioklės ir ekologijos skyrius.
Originalios formos metalinių konstrukcijų paviljone eksponuojama prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, pradedant arkliniu skreperiu ir dvivagiu plūgu, baigiant milžinišku rotoriniu sniego valytuvu. Čia ir unikalus autentiškas kelių arklių traukiamas Genšelio firmos 1854 m. Vokietijoje pagamintas bitumo šildymo katilas, kūrenamas kelmais ir malkomis, ir daug kitų mechanizmų.
Muziejus, kuriam vadovauja vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, kelių inžinierius Juozas Stepankevičius, užsiima moksline, leidybine veikla.
Muziejaus sukaupta medžiaga naudojasi mokslininkai, studentai.
Per metus muziejų aplanko apie 5000 žmonių. Dažni svečiai užsieniečiai, tolimiausių kraštų atstovai. Muziejaus ekspozicijas apžiūrėjo ir jomis džiaugėsi 25 valstybių atstovai, tarp jų JAV, Japonijos, Kinijos...
Pastaraisiais metais Vievio kelių muziejuje atlikti pastato rekonstrukcijos darbai, kaupiami nauji eksponatai iš valstybinių įmonių, visuomeninių organizacijų, privačių asmenų. Laiko, naujų transporto darbų dvasią atspindi automagistralės „Via Baltica“ statytojų nuotraukos, projektai, nuotraukos apie šiandieninius pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda darbus, kurių nemaža dalis atliekama už tarptautinių projektų lėšas.
Tačiau tobulėti ribų, kaip žinoma, nėra. Ilgą laiką kliovęsis vien entuziazmu ar geranoriška parama, šiandien Lietuvos kelininkų istorinis paveldas turėtų įgyti antrąjį kvėpavimą. Jei neužklups nelemtosios finansinės negandos, jei nestrigs statybų ritmai, neilgai trukus turėtų prasidėti naujojo, didesnio, muziejaus darbai šalia Elektrėnų.
Suprantama, Vievio kelių muziejus savo užmojais, statusu, plėtros galimybėmis niekada neprilygs šios rūšies milžinams – „Mobilia“ muziejui Suomijoje ar, tarkim, norvegiškajam prie Lilehamerio. Kažin, ar tokio lenktyniavimo apskritai reikėtų. Pernelyg skirtingi mastai, statusai, uždaviniai. Atsižvelgiant į realias galimybes, Vievio muziejus laikytinas nedideliu, tačiau reikšmingu Lietuvos kelininkų darbų, prieraišumo nacionalinės kelių istorijos raidos eksponatams, simboliu. 
Tačiau pasidomėti, kuo kvėpuoja kolegos, visuomet verta. Beje, kiekviena šalis turi savo pristatymo koncepciją, pagrįstą istorinėmis tradicijomis.

Antai švedai dažniausiai demonstruoja sukauptą gausų įvairaus laikotarpio automobilių parką, atskirų epochų kelių ir tiltų fragmentus, senovinius kelių statybos ir remonto įrankius. Savo pranešimuose jie akcentuoja ankstesnių laikotarpių kelių panaudojimo galimybes šiandien, jų reikšmę šalies kultūrai ir istorijai.
Suomiai mėgsta pabrėžti informacijos, savireklamos, barterinių mainų kryptį, dalijasi patirtimi apie kelių ir tiltų tyrinėjimus, jų klasifikaciją.
Latvijos kelių muziejaus atstovai pasakoja, kaip toli pažengta rengiant naujas ekspozicijas, tvarkant gausybę sukauptų dokumentų, plečiant kontaktus su įvairiomis valstybės ir privačiomis institucijomis.
Islandams būdingas istorinio reportažo pristatymo stilius – demonstruojamos nuotraukos, skaidrės, rankraščiai apie reikšmingiausius šios šalies transporto plėtros, stambesnių automobilių ekspedicijos vingius prieš 70–80 metų.
Estijos delegacija orientuojasi į darbo su lankytojais vadybos ypatumus, akcentuoja su tuo susijusių sociologinių tyrimų ir apklausų reikšmę.
Danai, kurie patys prie minėtojo muziejų sąjūdžio prisijungė tik prieš penkerius metus daugiau dalijasi būsimųjų ekspozicijų projektais.
Antai švedai dažniausiai demonstruoja sukauptą gausų įvairaus laikotarpio automobilių parką, atskirų epochų kelių ir tiltų fragmentus, senovinius kelių statybos ir remonto įrankius. Savo pranešimuose jie akcentuoja ankstesnių laikotarpių kelių panaudojimo galimybes šiandien, jų reikšmę šalies kultūrai ir istorijai.
Suomiai mėgsta pabrėžti informacijos, savireklamos, barterinių mainų kryptį, dalijasi patirtimi apie kelių ir tiltų tyrinėjimus, jų klasifikaciją.
Latvijos kelių muziejaus atstovai pasakoja, kaip toli pažengta rengiant naujas ekspozicijas, tvarkant gausybę sukauptų dokumentų, plečiant kontaktus su įvairiomis valstybės ir privačiomis institucijomis.
Islandams būdingas istorinio reportažo pristatymo stilius – demonstruojamos nuotraukos, skaidrės, rankraščiai apie reikšmingiausius šios šalies transporto plėtros, stambesnių automobilių ekspedicijos vingius prieš 70–80 metų.
Estijos delegacija orientuojasi į darbo su lankytojais vadybos ypatumus, akcentuoja su tuo susijusių sociologinių tyrimų ir apklausų reikšmę.
Danai, kurie patys prie minėtojo muziejų sąjūdžio prisijungė tik prieš penkerius metus daugiau dalijasi būsimųjų ekspozicijų projektais.
Kelių muziejus Vievyje
Šiame forume Lietuvai sėkmingai atstovauja Vievio kelių muziejus. Jis iškilmingai atidarytas 1995 m. spalio 19 d., minint kelio Vilnius–Kaunas 25 metų sukaktį. Įsikūręs miesto centre, valstybės įmonės „Automagistralė“ patalpose, jis turi daugiau kaip 1000 m² ekspozicinio ploto.
Šalys turi ką parodyti
Vievio kelių muziejui dėmesio per kasmečius tarptautinius seminarus nestinga. Beje, Lietuvos atstovų dažniausiai pasirinkta pranešimų forma – specialiai sukurtas dokumentinis filmas, vėliau palydimas trumpo komentaro – pripažintas kaip viena įdomiausių ir originaliausių.

 

Atnaujinta (Trečiadienis, 09 Sausis 2013 16:58)

 

Rašyti komentarą


Security code
Atnaujinti

Sekite mus Facebook'e
Lankytojai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas